Derėjimo laikas: dera spalio pabaigoje.
Atsparumas: atsparus šaltoms žiemoms.
Vaisiai: kaulavaisis, sudarytas iš žalios spalvos apyvaisio ir kieto branduolio, vadinamo juoduoju riešutu, sunkiau išlukštenami negu graikiniai.
Veislės ypatybės: giminingas graikiniam riešutui, žievė pilkšvai ruda, giliai sueižėjusi. Lapai sudėtiniai, 30-60 cm ilgio, plunksniški, sudaryti iš 15-23 lancetinių lapelių kurių ilgis siekia iki 7-10 cm. Vyriški žiedai – 8-10 cm ilgio žirginiai. Lėtai augantis medis, gyvena 130-150 m, užauga iki 30-40 m aukščio. Rudenį nusidažo geltona spalva. Juodasis riešutmedis pasižymi vaistinėmis savybėmis: riešutų aliejuje daugiausia riebiųjų rūgščių (27,8–33,3 g/100 g sausos branduolio masės), taip pat yra nemažai oleino rūgšties (14,5–24,4 g), linoleno rūgšties (1,6–3,2 g), palmitino rūgšties (1,6–2,2 g) ir stearino rūgšties (1,1–1,7 g).